Citata

Kitoje lėkštutės pusėje yra artimo meilė bendrąja prasme, tai, ką dar vadiname „atjauta“: tai ji mus skatina rūpintis net tais, kurių nepažįstame, jiems patekus į bėdą; šiandien ją liudija krikščioniškojo gailestingumo gestai, o kartais ir ateistinio pasaulio carito arba vadinamosios „humanitarinės“ misijos. Atkreipk dėmesį – labai keista, nes tai beveik tas pats žodis, tačiau „artimas“ yra „artimojo“ priešingybė: artimas – tai kitas apskritai, anonimas, su kuriuo nesame susisaistę, kurio beveik arba visai nepažįstame ir kuriam padedame iš pareigos, o artimasis dažniausiai yra pagrindinis meilės kaip prisirišimo objektas.

Luc Ferry “Išmokti gyventi. Filosofijos traktatas jaunosioms kartoms“, 2007 m., 85 p.

Citata

Kas nori prarasti pinigus – tepasilaiko juos sau, kas nori išsaugoti juos amžiams – teatiduoda kitam. Be to, jūs neturite teisės pasilikti sau tų pinigų – juk jie nepriklauso jums, pinigai išvis nepriklauso žmonėms. Visi pinigai velnio nuosavybė, ir jis dieną naktį sėdi savo kontoroj ant aukso maišų ir perka už juos žmonių sielas .<…>

<…> Dievas visas gėrybes parduoda tikrąja kaina, yra pasakęs vienas senovės poetas. Jis būtų galėjęs pridurti, kad pačias verčiausias jie parduoda pigiausiai. Viskas, kas mums tikrai naudinga – nebrangu; tik už tai, be ko galima apsieiti, mokam didelius pinigus. Kas tikrai gražu – išvis neparduodama; visa tai nemirtingieji dievai mums duoda veltui. Nemokamai galima gėrėtis saulėtekiais ir saulėlydžiais, danguje plaukiančiais debesėliais, giriomis ir laukais, nuostabia jūra. Dykai mums čiulba paukščiai, veltui galim prisiskinti pakelėj lauko gėlių ir įeiti į žvaigždėtą Nakties menę. Vargšas miega geriau negu turtuolis. Paprastas maistas ilgainiui pasidaro skanesnis negu įmantrūs patiekalai Rico restorane. Pasitenkinimas ir sielos ramybė geriau mėgsta kaimo pirkelę negu ištaigingus miesto rūmus. Keletas bičulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo – štai ir viskas, ko reikia žmogui, kol jis turi pats save.

Axel Munthe “Knyga apie San Mikelę“, 311p., 2008m.

Citata

Tu minėjai, kad norėtum patikti moterims – tokiu atveju niekuomet joms to nesakyk, nešokinėk apie jas, nesileisk jų komanduojamas. Moterys, nors jos, matyt, to ir nežino, kur kas labiau mėgsta pačios klausyti, negu kad jų klausytųsi. Jos įsivaizduoja esančios mums lygios, tačiau puikiai žino, kad iš tikrųjų taip nėra – ir tai didžiausia jų laimė, nes jeigu jos būtų lygios, mes daug mažiau jas mylėtumėm. Apskritai, aš apie moteris esu kur kas geresnės nuomonės negu apie vyrus, bet joms to nesakau. Jos daug drąsesnės, ligas ir mirtį sutinka kur kas tvirčiau negu mes. Jos gailestingesnės ir ne tokios tuščiagarbės. Apskritai, moters gyvenime jos instinktas yra patikimesnis vadovas negu mūsų protas, ir jos ne taip dažnai daro kvailystes kaip mes. Meilė moteriai reiškia daug daugiau negu vyrui, meilė jai – viskas. O jausmingumas vaidina kur kas mažesnį vaidmenį, negu vyrai paprastai mano. Moteris gali įsimylėti baidyklę, net senį, jeigu jam pavyksta sužadinti jos vaizduotę. Vyras gali įsimylėti tik tokią moterį, kuri sužadina jo lytinį instinktą, o jis šiais laikais išlieka ilgiau už lytinį pajėgumą – priešingai negu buvo gamtos nustatyta. Štai kodėl įsimylėjimas nepaiso amžiaus. <….>

Pačios meilės, kaip ir gėlės, amžius neilgas. Vyro meilė miršta natūralia mirtimi santuokoje, o moters meilė dažnai tveria iki pat galo, virtusi grynai motinišku švelnumu nuvainikuotam savo svajonių didvyriui. Moterys nesugeba suprasti, kad vyras iš prigimties linkęs į poligamiją. Jį galima pažaboti šiuolaikiniu visuomenės moralės kodeksu, tačiau nenugalimas jo instinktas tik užsnūsta. Vyras lieka toks pat gyvulys, kokį jį sukūrė Dievas, pasiruošęs kaip visuomet vykdyti savo funkcijas ir nepaisyti jokių varžtų.

Axel Munthe “Knyga apie San Mikelę“, 150-151 psl., 2008

Citata

Kur glūdi pasisekimo paslaptis? Mokėjime įkvėpti pasitikėjimo. O kas yra pasitikėjimas? Kur jo šaltinis – galvoje ar širdy? Ar jis atsiranda aukštesniuosiuose mūsų sąmonės sluoksniuose, ar tai galingas gėrio ir blogio pažinimo medis, kurio šaknys siekia pačias mūsų esybės gelmes? Kokiu būdu persiduoda pasitikėjimas? Ar jį pastebi akys, ar pagauna ausis? Nežinau. Žinau tik tiek, kad jis neįgyjamas nei iš knygų, nei iš ligonio lovos. Tai magiška dovana, kurią gimdamas vienas gauna, o kitas ne.

Axel Munthe “Knyga apie San Mikelę“, 53p., 2008m.

Citata

Kartais moterys pasielgia taip, kad negali jų suprasti. Galėtum bandyti visą gyvenimą, bet niekada nepasiektum tokio lengvumo, kokį jos kartais turi. Jos lengvos viduje. Viduje.

Alessandro Baricco “Jūra vandenynas“, 118psl., 2006

Citata

Reikia viską žinoti, niekad negalima nepasirengus susidurti su situacija, o esant mokytoju tuo labiau. Mokiniams esi žinių šaltinis. Jie, mokiniai, turi iš baimingos pagarbos sustingti prieš švietimo autoritetą, prieš mokytojo intelekto pranašumą.

Markus Orths “Mokytojų kambarys“ 55psl., 2009

Citata

Galbūt noras kažką šitaip stipriai mylėti ir yra tam tikra meilė?

Linn Ullmann “Kai esu pas tave“ 2007 m., 195p.

Citata

        Anksčiau gyvenime mėgau maudytis. Mėgavausi tuo jausmu, kai vanduo atpalaiduoja raumenis, odą ir sąnarius. Tap pat anksčiau patikdavo daug dalykų, kurių iš tikrųjų neįvertindavau. Mėgau valgyti gerą maistą. Dabar nebeturiu sugebėjimo pajusti skirtumą tarp gabalėlio rupios ir baltos duonos. Mėgau gerą vyną. Dabar visai tas pats, ar tai būtų bordeaux ar amerikietiškas cabernet. Bet tai nereiškia, kad retkarčiais neleidžiu sau paskanauti gero maisto ar išgerti gero vyno. Nebeliko džiaugsmo.

Linn Ullmann “Kai esu pas tave“ 2007 m., 59-60 psl.

Citata.

Viltis – tai viskas, ko žmogui reikia. Lengviausia žmogų sugniuždyti tada, kai jam nelieka vilties.

Charles Bukowski “Faktotumas“ 55psl., Vilnius 2008m.

Citata

Vis dažniau pagalvoju, kad išprotėjau. Tikrai! Ant galvos man kas rytą užkrauna du lagaminus, kurie mane spaudžia, o galva, atrodo, sprogs, nes joje visko per daug – savigraužos, šleikštulio, nepasitenkinimo, žinių laidų, fonetikos ir morfologijos, planų ir vakarėlių. Ir nėra jokios sistemos. Jokio vientisumo. Tik iškrikę sakiniai. Viena kitai prieštaraujančios mintys. Klausimas „ką daryti, kad viskas pasikeistų“.

Aneta Anra „Katinas Temzėje“ 2008m., 5psl.