Citata

Vis dažniau pagalvoju, kad išprotėjau. Tikrai! Ant galvos man kas rytą užkrauna du lagaminus, kurie mane spaudžia, o galva, atrodo, sprogs, nes joje visko per daug – savigraužos, šleikštulio, nepasitenkinimo, žinių laidų, fonetikos ir morfologijos, planų ir vakarėlių. Ir nėra jokios sistemos. Jokio vientisumo. Tik iškrikę sakiniai. Viena kitai prieštaraujančios mintys. Klausimas „ką daryti, kad viskas pasikeistų“.

Aneta Anra „Katinas Temzėje“ 2008m., 5psl.

Citata

Atrodo, tvardausi iš paskutiniųjų, – turbūt mane gerai išauklėjo, – kad nepradėčiau rėkti klykti šaukti muštis kandžiotis. Man atrodo, kad viską darau ne aš. Kad aš kažkur nebuvau. Kažko nedariau. Su kažkuo nešnekėjau. Kažkas nutiko ne man. Apsimetinėjau ne aš. Juokiausi ne aš.

Tik mylėjausi, apsikabinau, žliumbiau, nervinausi – aš.

Aš žinau, kad vis dėlto yra riba. Kai aš tą ribą prieisiu, aš nebegalėsiu būti nebe aš.

Aneta Anra „Katinas Temzėje“ 2008m., 5-6psl.