Tag Archives: Nuo 10 iki 11

Filmai. Pavasaris. Kinas.

Atsidūrusi kino snobų draugijoje ilgai neišgyvenčiau. Tesugebėčiau išlementi kelis filmų pavadinimus, kurie visų žiūrėti ir nužiūrėti ne po vieną kartą, o režisierių pavardės nė vienos nežinau. Apie aktorius irgi galėčiau tepasakyti „na tas, kaip jis… Nagi tas, kur…“.

Tačiau ir man kartais atsitinka taip, kad galiu parekomenduoti filmą visiškiems kino guru.

Kaip jau esu minėjusi, per metus pažiūriu labai nedaug filmų. Ir visi tie „Kino pavasariai“ visiškai nereikšmingi įvykiai man. Nesukelia jokių emocijų. Bet šiemet netikėtai pasilankiau…

Tačiau šį kovą tikrai galiu pavadinti asmeniniu kino pavasariu. Gyvenimas susidėliojo taip, kad pasiekiau savo asmeninį rekordą – per kovą pažiūrėjau net penkis filmus. Va čia tai įvykis! Gali būti, kad šitas kiekis prilygsta tam skaičiui, kiek filmų peržiūriu per metus.

Filmai labai įvairūs: tiek savo žanru, tiek žiūrimumu. Nuo miuziklo iki turkiškos dramos ar amerikietiškos dokumentikos, veiskas šių dienų JAV ar Turkija arba Xxa. Europa – Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas (Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street), Super didelis aš (Super Size Me), Šerlokas Holmsas (Sherlock Holmes), Mažosios dulkės (Little ashes), Nuo 10 iki 11 (11’e 10 kala).

Filmų komentuoti nedrįstu. Tegu tai daro kiti. Galiu pasakyti tik tiek, kad Svynis Todas, Super didelis aš ir Mažosios dulkės paliko didžiausią įspūdį.

Apie ką Šerloką Holmsą tai jau dabar pamiršau – jokio įspūdžio nepadarė, apskritai, kažkokia nesąmonė pasirodė, o Nuo 10 iki 11 (Kino pavasario repertuaras) – matyt aš jam dar nesubrendusi. Trūko veiksmo. Filmo esmė paaiškėja per pirmą pusvalandį, tai kam tęsti iki 2val trukmės.

  

Reklama