Category Archives: Įspūdžiai

Kurortas

Apie viską labai labai trumpai:

Rankoje netikėtai atsiradusi fotografo vizitinė kortelė

Tris metus ištekėjusi už tikro hipsterio

Saldus midus

Ir aišku, gražūs muzikiniai garsai.

Reklama

Tik skudučiai ir metalofonas yra tie instrumentai, kurie iš tikrųjų velka

Let’s celebrate Monday

Blogo oro nebūna – tik nėra, ko apsirengti. O žiemos sezonu ypač! Kasryt bandant padaryti didžiuosius atradimus savo spintoje, norisi nustebinti save ir kitus ir atrasti tai, ką galėtum apibrėžti jaukumu, šiluma, patogumu. Ir tik žiemą madą iškeičiame į šilumą, seksualumą − į patogumą ir jaukumą. Tik žiemą puošnias palaidines slepiame po vilnoniais megztiniais, dailius švarkelius išmainome į ilgus paltus ar kailinius, o patrauklų kaklą apmutūriuojame ilgais ir storais šalikais. Niekada nemėgau džemperių. Net nekyla jokių asociacijų, kad gali būti patogu ir/ar  šilta. Ir, manau, kad nesuklysiu, sakydama, džemperiai – vis dėlto ne moteriškas apdaras. O megztiniai su elniukais irgi ne ką geresnis pasirinkimas, nes primena darželio laikus ir priverčia labiau nusišypsoti  negu atrodo išties madingas rūbas. Bet šventinis džemperis su raguoto elnio galva ant pilvo – jau šis tas. Atrodo, visiškas kosmosas, bet iš tiesų yra labai kūl drabužėlis. Ir dar blizga. Sakyčiau, kad visai neblogai tiktų šventiniam vakarui. Nors gal ir nelabai? Aišku, gal nereikėtų jo derinti su sportinėmis kelnėmis ir baltais kedais. Jau geriau su skinny tipo kelnėmis ir šiltais aulinukais. Bet tokį elnią norėčiau turėti savo spintoje. Tik smalsu, ar yra šilta ir patogu, kai blizgančią raguoto elnio galvą demonstruoji ant pilvo?

Pay & sit. Gal dar ne, ką?

Gal jau ir nebe sezonas sėdėti parkuose ant suoliukų, bet kartais dar galima. Išgerti kavos išsinešimui ar tiesiog, kol dar nėra labai šalta, ant smūgio parašyti sms. Primena vasarą…

Ir prisiekiu, niekada nesusimąsčiau, kad tokius pasisėdėjimus ant parkų suoliukų reikėtų apmokestinti. Bet netikėtai internetinėse  platybėse atrasta idėja privertė susimąsti, kiek ilgai bus galima tuo džiaugtis. Atrodo, kad dabartinė situacija mūsuose – visgi tikras altruizmas.

 Skaityti visą įrašą

Who is woman? Who is man?

Juodas humorasŠiuolaikinėje visuomenėje vis labiau ištrinamos ribos tarp vyro ir moters sampratos. Bet vis tiek laikausi nuomonės, kad lygios teisės nereikalingos. Vyras yra vyras, o moteris yra moteris. Ir matyt, kad metas baigti tas beprasmes diskusijas, kas be ko neišgyventų. Žinoma, jau nebe gūdūs viduramžių laikai, todėl moteris taip pat turi būti išsilavinusi ir netgi lygiaverčiai gali užimti aukštus postus visuomenėje kaip ir vyras. Bet aš tai  vadinu labiau liberalumu, o ne lygiomis teisėmis. Vis dėlto, juk jau XXI amžius.

Blėstant ribai, kas yra vyras ir kas yra moteris, keičiasi ir abiejų lyčių atstovų išvaizda. Prisipažinsiu, tiesiog penas mano akytėms yra berniukai-mergaitės. Žavi mane smulkus kūno sudėjimas ir švelnūs bruožai. Nors ir mėgstu akis paganyti į berniukus-mergaites  ir žinau, kad dabartinės mados pasaulyje atsirado daugybė unisex dalykėlių, bet vis tiek noriu, kad vyrai neatrodytų kaip moterys. Juk nebūtinai vyras dėl to, kad būtų stilingas, turi tapti moterimi. Tačiau tai tik išvaizda, nes ir berniukas-mergaitė turi nepamiršti esąs vyras ir elgtis vyriškai. O svarbiausia, vyras visada turi asistuoti moteriai ir elgtis pagarbiai. Net ir berniukas-mergaitė, nes jeigu ne visas, tai bent jau daugumą moterų tikrai tas pavergia.

Bet kai vyrai jau dėvi nėriniuotus apatinius, drąsiai manau, kad tai jau nebe vyriška, nors tai ir berniukas-mergaitė. Ir tikrai čia jau nei rafinuotumas, nei subtilumas. Netgi netikiu, kad tai gali būti tiesiog fetišas.

„UGG“ IR JIMMY CHOO, O KAS IŠ TO?

UGG‘sai – batai, kurie pagaminti iš avių odos ir yra madingi visame pasaulyje. Bet tenka prisipažinti, kad baisesnių batų negu UGG‘sai neteko matyti.

Gal jie yra ir patogūs, ir kojoms šilta, bet nė už ką aš jais neapsiaučiau. Ir su kraupu prisimenu praeitą žiemą, kai kas antra mergina, sutikta gatvėje, savo dailias kojas buvo apovusios šiais klaikiai baisiais batais. Naiviai tikėjausi, kad tai bus vieno sezono mada ir jos grįš į doros kelią. Bet  UGG‘sai bus madingi ir šį rudenį.

Net amą praradau iš džiaugsmo, kai netikėtai sužinojau, kad neoninių aukštakulnių dizaineris Jimmy Choo ir „UGG“ kompanija susijungė ir sukūrė net penkis UGG‘sų modelius. Galvojau, kad pagaliau UGG‘sai bus ne tik patogūs, bet ir patrauklūs, ir elegantiški.

Tačiau šįkart partija prasta, nes kolekcija atrodo nepavykusi ir visiškai beskoniška. UGG‘sai dekoruoti metalinėmis detalėmis ir kaubojišką stilių imituojančiais kutais. O tie leopardo ir zebro kailių imitacijos labai jau primena didžiausios Lietuvos turgavietės stilių. Margi raštai, metalinės blizgančios detalės – visko daug, bet nieko gero, o svarbiausia, kad blizgėtų.

Taigi, UGG‘sų neišgelbėjo net Jimmy Choo – nusivylimas tiek Jimmy Choo, tiek „UGG“ kompanijos gerbėjoms, nes ir pastarosios prisipažįsta, kad vis dėlto mieliau rinktųsi vienspalvius batų modelius.

Filmai. Pavasaris. Kinas.

Atsidūrusi kino snobų draugijoje ilgai neišgyvenčiau. Tesugebėčiau išlementi kelis filmų pavadinimus, kurie visų žiūrėti ir nužiūrėti ne po vieną kartą, o režisierių pavardės nė vienos nežinau. Apie aktorius irgi galėčiau tepasakyti „na tas, kaip jis… Nagi tas, kur…“.

Tačiau ir man kartais atsitinka taip, kad galiu parekomenduoti filmą visiškiems kino guru.

Kaip jau esu minėjusi, per metus pažiūriu labai nedaug filmų. Ir visi tie „Kino pavasariai“ visiškai nereikšmingi įvykiai man. Nesukelia jokių emocijų. Bet šiemet netikėtai pasilankiau…

Tačiau šį kovą tikrai galiu pavadinti asmeniniu kino pavasariu. Gyvenimas susidėliojo taip, kad pasiekiau savo asmeninį rekordą – per kovą pažiūrėjau net penkis filmus. Va čia tai įvykis! Gali būti, kad šitas kiekis prilygsta tam skaičiui, kiek filmų peržiūriu per metus.

Filmai labai įvairūs: tiek savo žanru, tiek žiūrimumu. Nuo miuziklo iki turkiškos dramos ar amerikietiškos dokumentikos, veiskas šių dienų JAV ar Turkija arba Xxa. Europa – Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas (Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street), Super didelis aš (Super Size Me), Šerlokas Holmsas (Sherlock Holmes), Mažosios dulkės (Little ashes), Nuo 10 iki 11 (11’e 10 kala).

Filmų komentuoti nedrįstu. Tegu tai daro kiti. Galiu pasakyti tik tiek, kad Svynis Todas, Super didelis aš ir Mažosios dulkės paliko didžiausią įspūdį.

Apie ką Šerloką Holmsą tai jau dabar pamiršau – jokio įspūdžio nepadarė, apskritai, kažkokia nesąmonė pasirodė, o Nuo 10 iki 11 (Kino pavasario repertuaras) – matyt aš jam dar nesubrendusi. Trūko veiksmo. Filmo esmė paaiškėja per pirmą pusvalandį, tai kam tęsti iki 2val trukmės.

  

Mergaitiškai.

Namuose plyšauja mergaitiškas dubstep’as.

Local disk’e mergaitiškas dnb.

Laiškus rašau labai mergaitiškai, visiškai nesolidžiai.

O norėti louboutin’ų, tai čia koks noras? Berniukiškas ar mergaitiškas?

Už trijų minučių bus seksitaimas,…

bet jokia čia romantika pusryčiams sukapoti du kibinus ar savaitgalio pietums pasirinkti virti aštrią pomidorų ir kopūstų sriubą.

Penas akytėms

Kartais galvoju, kad savo smalsumo niekada nepažabosiu. Kažkada net teko išgirsti, kad  jis  mane gali pražudyti. Negi?

Kaip ir kiekviena moteris turiu silpnybę gražiems daiktams. Tada tenka akis paganyti  virtualiose galerijose arba keliauti į parduotuves, už ką piniginė tikrai nepadėkoja.

Šįkart apie gražias nuotraukas. Tim Walker fotonuotraukos priverčia mane aikčioti. Tikras penas akytėms. Ach tas rafinuotumas… Tačiau pamačiusi šias „klasės nuotraukas“ pagalvojau, kad galėčiau net atsiklaupti prieš tokį grožį: