Category Archives: gyvenimas

Feelings

Prašau man paduoti:  tikrų išgyvenimų, butelį baltojo lambrusco ir porciją keptų bulvių. Ačiū.Paveikslėlis

nothing or nothing

Šiandien eidama Vilniaus gatvėmis supratau, kad mano gyvenimas labai panašus į prancūzišką filmą – didžiąją laiko dalį jame tiesiog nieko nevyksta. Absoliučiai nieko. Aš turiu kažką keisti. Ką? Gal tiesiog išeiti iš savęs. Nes daugiau negaliu nieko padaryti. Nebent dar kartą nusilakuoti nagus ryškiaspalviu laku ir apsimetinėti toliau.
Aš vėl noriu kvepėti burbonu, apkvaisti nuo jo saldumo, įsisukti į minkštas moherio šaliko klostes ir  išeiti iš savęs. Nebenoriu nieko jausti, tik kaip vilna erzina mano lūpas. Nebenoriu girdėti jokių pašalinių garsų. Aš turiu išgirsti, kaip įeina mintys į mane. Aš turiu jas girdėti, ir suprasti.

Kurortas

Apie viską labai labai trumpai:

Rankoje netikėtai atsiradusi fotografo vizitinė kortelė

Tris metus ištekėjusi už tikro hipsterio

Saldus midus

Ir aišku, gražūs muzikiniai garsai.

Citata

Kitoje lėkštutės pusėje yra artimo meilė bendrąja prasme, tai, ką dar vadiname „atjauta“: tai ji mus skatina rūpintis net tais, kurių nepažįstame, jiems patekus į bėdą; šiandien ją liudija krikščioniškojo gailestingumo gestai, o kartais ir ateistinio pasaulio carito arba vadinamosios „humanitarinės“ misijos. Atkreipk dėmesį – labai keista, nes tai beveik tas pats žodis, tačiau „artimas“ yra „artimojo“ priešingybė: artimas – tai kitas apskritai, anonimas, su kuriuo nesame susisaistę, kurio beveik arba visai nepažįstame ir kuriam padedame iš pareigos, o artimasis dažniausiai yra pagrindinis meilės kaip prisirišimo objektas.

Luc Ferry “Išmokti gyventi. Filosofijos traktatas jaunosioms kartoms”, 2007 m., 85 p.

next life

Net nesusimąstydama aš nuolat kažkam bandau įrodyti, kad esu moteris. Bet juk ir arkliui tai aišku, ne? Juk aš preferinu kitokių tipažų moterų atvaizdus negu vyrai, grotuvuose niekaip nesugebu surasti mygtuko on/off, bet labai labai savimi didžiuojuosi ir visiems gyriuosi, kai visiškai netikėtai sugebu update‘inti telefoną, kuris (gal) yra šiek tiek išmanesnis už mane. Pasirodo, aš net sugebu visas namų palanges nukraustyti vazonėliais su keletu rūšių salotų, bazilikų, krapų gausiu derliumi. Na, gal tik prasta pašnekovė esu, kai prasideda kalba apie priklijuojamas blakstienas, butuliną ir įvairiausias kitokias injekcijas ir  panašius dalykėlius. Bet juk aš net ir tuomet kaip vyrai neiškeliu klausimo, kam iš viso reikia dažytis blakstienas? Aš nuolat, kaip kokią mantrą, kartoju „man reikia suknelės ir naujų batų“ bei dar kelis šimtus panašių žodžių junginių. Ir tai yra tiesa. Tikrai, nes suknelėms spintoje vietos visada bus, nors jų būtų ir begalė. Ir kaip tikra moteris, nors ir nedrąsiai,  aš karts nuo karto bandau peržengti virtuvės slenkstį, kad pademonstruočiau savo sugebėjimus pažaboti virtuvės šefo įrankius ir kitas jo regalijas. Bet nežinau, kaip man sektųsi, jeigu į pagalbą nepasitelkčiau improvizacijos: gaspačio tik iš pomidorų sulčių, pestos padažas be kedro riešutų, charčio sriuba visai ne charčio ir t.t. Bet juk tai nėra taip blogai? Na ir kas, kad nevisada tai būna valgoma. Tik prašau man to nesakykit.

Real men

 

the same shit on Christmas

Prisiekiu, kad tokio laiko, koks yra dabar, laukiau jau seniai sukandus dantis. Tik tos Kalėdos išpuolė visai ne laiku. Ir kasmet the same shit. O kai apie tai paskypinom su disco sese,  bendrai priėjom prie išvados, kad šių laikų Kalėdos yra visiškas bullshit. Dovanos dovanos dovanos! Ar iš tiesų tik tai yra svarbiausia? Nebeliko nieko: jokio šventiškumo ir šiltumo – vien tik verslas. O nuo tų kraupių Kalėdų senio galvų, persekiojančiu kiekvieną tavo žingsnį, ir visokių last christmas prekybos centruose labiau pajunti neapykantą Kalėdoms negu šventinį džiugesį. Tai kur dingo jaukumas ir ramybė? Ką?

Šiandien namuose kursime kontrastą. Bandysime ieškoti ramybės, susikurti jaukumą ir šilumą ir atrasti tai, kas būtų iš tiesų originalu ir miela. Gal sakau jau pats metas pradėti kepti  šokoladinius sausainius ir kaitinti raudoną vyną?

Pay & sit. Gal dar ne, ką?

Gal jau ir nebe sezonas sėdėti parkuose ant suoliukų, bet kartais dar galima. Išgerti kavos išsinešimui ar tiesiog, kol dar nėra labai šalta, ant smūgio parašyti sms. Primena vasarą…

Ir prisiekiu, niekada nesusimąsčiau, kad tokius pasisėdėjimus ant parkų suoliukų reikėtų apmokestinti. Bet netikėtai internetinėse  platybėse atrasta idėja privertė susimąsti, kiek ilgai bus galima tuo džiaugtis. Atrodo, kad dabartinė situacija mūsuose – visgi tikras altruizmas.

 Skaityti visą įrašą

Who is woman? Who is man?

Juodas humorasŠiuolaikinėje visuomenėje vis labiau ištrinamos ribos tarp vyro ir moters sampratos. Bet vis tiek laikausi nuomonės, kad lygios teisės nereikalingos. Vyras yra vyras, o moteris yra moteris. Ir matyt, kad metas baigti tas beprasmes diskusijas, kas be ko neišgyventų. Žinoma, jau nebe gūdūs viduramžių laikai, todėl moteris taip pat turi būti išsilavinusi ir netgi lygiaverčiai gali užimti aukštus postus visuomenėje kaip ir vyras. Bet aš tai  vadinu labiau liberalumu, o ne lygiomis teisėmis. Vis dėlto, juk jau XXI amžius.

Blėstant ribai, kas yra vyras ir kas yra moteris, keičiasi ir abiejų lyčių atstovų išvaizda. Prisipažinsiu, tiesiog penas mano akytėms yra berniukai-mergaitės. Žavi mane smulkus kūno sudėjimas ir švelnūs bruožai. Nors ir mėgstu akis paganyti į berniukus-mergaites  ir žinau, kad dabartinės mados pasaulyje atsirado daugybė unisex dalykėlių, bet vis tiek noriu, kad vyrai neatrodytų kaip moterys. Juk nebūtinai vyras dėl to, kad būtų stilingas, turi tapti moterimi. Tačiau tai tik išvaizda, nes ir berniukas-mergaitė turi nepamiršti esąs vyras ir elgtis vyriškai. O svarbiausia, vyras visada turi asistuoti moteriai ir elgtis pagarbiai. Net ir berniukas-mergaitė, nes jeigu ne visas, tai bent jau daugumą moterų tikrai tas pavergia.

Bet kai vyrai jau dėvi nėriniuotus apatinius, drąsiai manau, kad tai jau nebe vyriška, nors tai ir berniukas-mergaitė. Ir tikrai čia jau nei rafinuotumas, nei subtilumas. Netgi netikiu, kad tai gali būti tiesiog fetišas.

Not me

Aš dievinu pirmadienius…..

kaulus stingdantis šaltis, nuo kurio  atsiranda negirdimas kalenimas dantimis; sniego pusnys iki kelių; slidu; pasiklydusios mintys galvoje; trys pieštuko štrichai; sendintas popieriaus lapas; fotografas ir fotografija; gatvėse pavieniai praeiviai skubantys į jaukius ir šiltus namus; naktinis Vilniaus taksi; uno

NOT ME.