nothing or nothing

Šiandien eidama Vilniaus gatvėmis supratau, kad mano gyvenimas labai panašus į prancūzišką filmą – didžiąją laiko dalį jame tiesiog nieko nevyksta. Absoliučiai nieko. Aš turiu kažką keisti. Ką? Gal tiesiog išeiti iš savęs. Nes daugiau negaliu nieko padaryti. Nebent dar kartą nusilakuoti nagus ryškiaspalviu laku ir apsimetinėti toliau.
Aš vėl noriu kvepėti burbonu, apkvaisti nuo jo saldumo, įsisukti į minkštas moherio šaliko klostes ir  išeiti iš savęs. Nebenoriu nieko jausti, tik kaip vilna erzina mano lūpas. Nebenoriu girdėti jokių pašalinių garsų. Aš turiu išgirsti, kaip įeina mintys į mane. Aš turiu jas girdėti, ir suprasti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: